Pardavęs save fotografijai. Chadwick Tyler

Chadwick Tyler, daugeliui yra pažįstamas iš fotografijų serijų „Demons“ (liet. „Demonai“) ar „Stories“ (liet. „Istorijos“), kuriose moters kūnas tampa it vizualiai išblukusia erdve, laiko ir vietos maišatimi, dulksna lūpų kampučiuose ar išblukusiu tikrovės atspindžiu. Chadwick Tyler kuklinasi vadinamas pasaulinio garso fotografu, tačiau nė kiek nesutrinka pabrėždamas, jog fotografuoja tik gražius modelius. Taip, tam tikra vyriškos atrankos moterims taisyklė, šiuo atveju, tikrai galioja.

 

 

 

Chadwick Tyler gimė Floridos valstijoje, JAV pietuose. Ten, kur pusryčiams įprasta valgyti skrebučius, riešutų sviestą, bananus ir medų. Pasaulio mados fotografijos etalonu tampantis Chadwick Tyler, šio pusryčių įpročio neatsikrato iki pat šių dienų. Visai kas kita – požiūris į mados fotografiją, fiksuojamas akimirkas ir moteris, kitoje objektyvo pusėje. Tai apsivertė šimtu aštuoniasdešimt laipsnių. „Fotografuoti moteris, tai tolygu būti apsėstam. Kasdien. Kiekvieną minutę. Kartu, suprantu, jog tai itin populiari klišė. Visgi, aš esu apsėstas potraukio moters fotografijoms. Nieko kito, gyvenime nenorėčiau veikti“ – teigia fotografas, dalinąs talentą dailių bruožų, dažniausiai – lyriškų, migdolinių akių, atviro jausmo moterims. Pradėjęs fotografuoti 2005-ais, savo guru pasirinkęs Larry Witek, Chadwick Tyler sparčiu žingsniu tolsta į mados fotografijos olimpą.

 

 

 

Chadwick Tyler, fotografijoms dažniausiai naudoja skaitmeninius fotoaparatus, tačiau niekuomet nedrįsta pamiršti klasikinių juostinių, toliau teigdamas, jog „juostuose išliekančios akimirkos, tampa trumpais, juodai/baltais filmais apie minutę, kurioje sukosi tam tikra muzika, virpėjo tam tikra erdvė, sklido šviesa, tirpo emocija“. Tiesa, šias „ištirpusias emocijas“ kuo greičiau stengiasi nugriebti žymiausieji mados žurnalai, tokie kaip „V“, „Exit“, „Tank“, „The last magazine“, „Plastique“, „Elle&Nyllon“, „Dazed&Confused“. Ko tik nepadarysi, vardan stebuklo akims, puslapiuose, ar ne?

 

 

 

T. Chadwick, užsimindamas apie tai, tikina, jog visos geriausios jo kada nors padarytos fotografijos yra paskatintos instinkto – „fotografuodamas stengiuosi pamiršti, ką reiškia galvoti. Galvojimas sukuria „rėmą, taisyklę, ribą“ – to fotografijoje negali būti“.

 

Šis vyras, tikrąja to žodžio prasme, atrodo apsėstas meilės... fotografijai: „jei dienos fotostudijoje pabaigoje, modelis nesijaučia atsipalaidavęs, suprantu, jog neatlikau savo darbo taip, kaip reikia.“ Jis investuoja ne ką kita, kaip tik save, į tai, kas kuria emociją kitiems – kurdamas fotografijas, palieka dalelę savęs. Tiesa, kitoje objektyvo pusėje. Toje, nematomoje.

Jaučiamoje.