
Laura Stundžaitė
Ciklą apie Paryžiaus madų savaitę užbaigiame gana simboliškai – neseniai mirusio Alexander McQueen kolekcija. „Kiekvienas ansamblis yra unikalus, toks, koks buvo ir pats McQueen“ – tai buvo paskutiniai šou užrašų žodžiai, kurie puikiai perteikė visuotinę nuomonę tiek apie kolekciją, tiek apie mados talentą, kuris, deja, išblėso per anksti.

Šešiolika kūrinių artimiausiems dizainerio draugams, kolegoms ir pasekėjams buvo parodyti nedideliame prabangos mėgėjo Francois Pinault paauksuotame salone. Ši kolekcija nebuvo baigtinė, anot Saros Burton, jo dešiniosios rankos, tai sudarė apie aštuoniasdešimt procentų galutinės, finalinės kolekcijos. „Dizaineris norėjo grįžti prie rankų darbo, kurį taip mėgo, ir tų dalykų, kurie ilgainiui dingo iš mados pasaulio, - teigė Sarah, - Lee įdėmiai studijavo ankstyvųjų viduramžių meną, tačiau skirtingai nei visi, jame stengėsi įžvelgti šviesą ir unikalų grožį.“
McQueen tęsė savotišką eksperimentavimą su praėjusių kolekcijų idėjomis. Jau anksčiau matytų skaitmeninės eros raštų gausoje išsiskyrė ir įmantrūs bizantiški – dizaineris specialiai savo kolekcijai naudojo unikalius audinius, kurie buvo lyg savotiškos nuotraukos, perteikiančios viduramžių bažnyčių apdailų ar skulptūrų detales. Dar viena kūrybinių ieškojimų tąsa – Mcqueen meilė subtiliems drabužio kirpimams. Ar tai būtų kluostuoti sijonai, ar keistai sukirptos palaidinės bei suknelės – viskas buvo persmelkta dizainerio meistriškumo pojūčiu. Nepakartojama detalė kolekcijoje buvo ne tik makabriška avalynė, bet ir galvos apdangalai – apgludusios, lyg tvarsčiai kepuraitės, kurios buvo viena iš viduramžių moters aprangos detalių. Bet ant McQueen podiumo viskam suteikiama šiek tiek britiško maištavimo prieskonio – šį kartą tai - mažų spyglių detalės ant kepuraičių (kai kuriems jos priminė net romėnų karių šalmus).
Viduramžių madonų ar Bizantijos imperatorių drabužių siluetai ir formos buvo matomos visoje kolekcijoje, ypač pabaigoje. Baltos, nekaltumu ir savotišku šaltumu dvelkiančios, žemę braukiančios suknelės, kraujo raudonumo, nuo galvos iki kojų išsiuvinėta auksu bei gotiška juoda suknelė – operos muzikos fone jos įgavo šiurpuliukus keliančią dvasią. Pamatę finalinę, auksinėmis plunksnomis puoštą suknelę, daugelis žiūrovų nesuvaldė ašarų – tai buvo viso Alexander McQueen palikimo sankaupa, jo romantiškumo ir nepakartojamų kirpimų pavyzdys.















.jpg)
Nuotr. wwd, cyanatrendland