Pasaulio Mados Sostinės: ar Niujorkas vertas vadintis geriausiu ir ar atsitiks taip, kad Azija nustums senbuvius nuo pakylos?

Reikia išsiaiškinti, kokius reikalavimus turi atitikti miestas, siekiantis pasaulio mados ramovės titulo. Pirmiausia, norėdamas tapti mados sostine, miestas, be abejonės,  turi būti garsus savais mados kūrėjais. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, jog Paryžių labiausiai garsina legendinė Coco Chanel, Jeanas Paulis Gaultier, Christianas Dioras, Christian Lacroix ir Sonia Rykiel.

Milanas visuomet garsėjo Versace namų puoselėtojais - Gianni ir Donatella Versace, taip pat Miuccia Prada, Valentino, Giorgio Armani, Domenico Dolce ir Stefano Gabbana. Visi jie - patys žymiausi drabužių dizaineriai, kurie nesiliaudami garsina Italiją, dažnai gretinamą su gražiais ir romantiškais vyrais, galinga mafija ir nepabostančia klasika.

Londonas nebūtų toks charizmatiškas be pankų Johno Galliano ir Vivienne Westwood, moterišką minimalizmą propaguojančios Stellos McCartney ir, žinoma, mados chuligano, su kurio netektimi dar iki šiol negalime susitaikyti – genialiojo Alexanderio McQueeno.

Na, o kuo garsus miestas, šiais metais išstūmęs Italiją ir tapęs pirmuoju? Ralphu Laurenu, Donna Karan, Calvinu Kleinu ir Marcu Jacobsu.

Sutikite, jog Milanas, Paryžius ir Londonas ne tik, kad neatsilieka savo talentais nuo Niujorko, bet ir gerokai jį lenkia. Išvadas galima daryti tokias, kad pasaulio mados sostinės titulas nepriklauso vien tik nuo talentingų kūrėjų. Jei nori būti pripažintas, turi atitikti daugiau svarbesnių reikalavimų.. 

Vienas iš jų - žiniasklaidos susidomėjimas. Taigi, šiuo atveju, manęs nestebina, kad Niujorkas beveik kiekvienais metais atsiduria arčiausiai dangaus. Jei ne serialas, o vėliau ir filmas - „Seksas ir Miestas“, kažin ar Niujorkas būtų toks, koks yra dabar. Juk serialas tapo puikia reklama ne tik Niujorko drabužių kūrėjams, madingiausiems restoranams bei parduotuvėms, bet ir pačiam miestui. Visos pasaulio moterys tapo apsėstos Niujorko manija. Jos visos trokšta laimės, pinigų, žavingų ir idealių vyrų, prabangių drabužių, galingų automobilių… O visa tai galima surasti auksiniame Niujorke. Nelieka abejonių, kad tokį svajonių miesto įvaizdį sukūrė jau fenomenaliu tapęs serialas. Žinoma, šis įvaizdis buvo pradėtas formuoti jau seniau, tačiau serialo indėlis - epogėjiškas. Taigi, dabar visas pasaulis Niujorką žino kaip miestą, skendintį pinigų, turtingų ir įtakingų žmonių jūroje. Nenoriu sakyti, kad visas šis įvaizdis tik paprasčiausiai sukurtas ir jame nėra nė krislelio tiesos. Juk legendos ar mitai kažkada irgi buvo tikri ir išgyventi. Taigi, ten, kur prabanga - ten ir didžiulė mados ir įvaizdžio svarba. Taip ir sakau - įvaizdžio. Niujorkas man labiau panašėja į nesibaigiančių lenktynių procesą, kuriame svarbiau brangiau, prabangiau, išskirtiniau nei tikrosios mados vertybės. Meistriškumas, stiliaus pajutimas ar tradicijų paisymas Niujorke, rodos, lieka antroje eilėje. 

Bet visgi, jeigu viskas keičiasi, tai galbūt mados koncepcija irgi keičiasi? Galbūt mes negalime teisti dangoraižių miesto vien dėlto, jog ten „pagrindinį vaidmenį“ gauna tie, kurie turi daugiausiai šlamančiųjų? Kuo toliau, tuo labiau šia realybe aš ir pradedu tikėti. 

____________________________________________________________

Pabandykime sudėlioti visus taškus ant i, o tai puikiai padės nuostabą kelianti Rytinės Azijos pozicija tarp trofėjų. Pasvarstykime, kas yra mada? Mada yra meno šaka, tačiau menas irgi parduodamas, tiesa? Taigi, tas, kas parduodama, savaime suprantama, yra vadinama preke. Mada - tai prekė, o norint prekę parduoti, reikia pirkėjų. Štai čia mes ir turime antrąjį pagrindinį reikalavimą. 

Daugiau perkančių moterų nei kinės pasaulyje tikriausiai nerastumėte. Tereikia nuvykti į Paryžių, ir nustebsite pamatę daugybę kinių, „šluojančių“ pačių įtakingiausių mados namų šedevrus. Nesistebiu, jog būtent Šanchajui buvo dedikuotas Karlo Lagerfeldo filmas bei Chanel pre fall kolekcija, kurie būtent taip ir vadinosi - „Paris-Shanghai“. O ar prisimenate gegužės mėnesį Šanchajuje pristatytą Christian Dior kolekciją? 

Chanel pre fall kolekcijos, pristatytos Šanchajuje, akimirka

Dior "duoklė" Šanchajui - visa reklaminė kampanija

Drįstu manyti, jog Paryžius keliasi į Kiniją. Nejau nuo šiol, kad pamatyti Prancūzijos kūrėjų naująją kolekciją turėsime sėdėti lėktuve ilgiausias valandas kol pagaliau pasieksime Honkongą? Nejau už kelerių metų miestai neteks savo individualumo, o mados sostinė vadinsis ta, kurioje bus daugiausiai pirkėjų? 

Akivaizdu, kad globalizacijos mėsmalė mala pasaulį nesustodama. Bet ar miestas, besivadinantis mados sostine, neturėtų žavėti savo individualumu, unikalia specifika, kultūriniu ir istoriniu paveldu? Ar to miesto mada neturėtų būti metaforinis veidrodis, atspindintis žmonių gyvenimo filosofiją, jų kasdienybę ir protėvių istoriją? Tai kas, kad Honkonge ar Šanchajuje milijonai mažučių kinių temps milžiniškus maišus, ant kurių akinamai švies Chanel logotipas? Kur tikrosios mados sostinės veidas? 

Galbūt esu senamadiška, tačiau, mano manymu, tikroji mada pirmiausiai turėtų būti kuriama iš idėjos, o tik vėliau su tikslu pasipelnyti. Nors didžiausią simpatiją jaučiu Londonui ir jo kūrėjams, tačiau pripažįstu, kad tikrosios, brandžios ir gilias tradicijas vertinančiosios mados centras yra ne kas kitas, kaip Paryžius. Na ir kas, kad Honkongas pasikabino sidabro medalį. 

Medalį, kuris buvo įteiktas ne už nuopelnus, tačiau už “sportinį interesą”. Ar supratote užslėptą mintį?