
Monika Repčytė
Jeigu mada turėtų kažką bendro su muzika, šio dizainerio kūrybą būtų galima palyginti ne su kiekvieną sezoną kepamais naujais abejotinos trukmės hitais, o su kaskart vis labiau plėtojama ir tobulinama visą kūrybą apibūdinančia tendencija, suteikiant jai šiuolaikiškumo. Ko gero, Oscar‘ą de la Rent‘ą, būtų galima įrašyti į tų dizainerių sąrašą, kurie, nepaisant mados bangavimų savo klientams siūlo tik laiko patikrintą eleganciją ir klasiką – tačiau šio kūrėjo elegancija niekuomet nebūna vienalypė ar nuobodi. Verčiau – apipinta ala de la renta būdingo moteriškumo akcentais bei dėmesį patraukiančiomis detalėmis, kurios susiliedamos į darnią visumą, nepalieka vietos vaizduotės šuorams, tačiau sukuria tikrojo subtilumo įvaizdį.
.jpg)
Skambant ispaniškoms gitaroms, 1950-ųjų saulėtajį Madridą primenančią mados odisėją pradėjo modelis Karlie Kloss, pasipuošusi elegantiško kirpimo paltu, dekoruotu gėlių aplikacijomis ir nešina rankine ryškiai geltonų gėlių. Tai buvo tartum subtili užuomina į tai, jog šiame pristatyme svarbų vaidmenį atliks variacijos gėlių tema. Juk pavasaris ir vasara – pats tinkamiausias metas ne tik atbusti gamtai, bet ir leisti prasiskleisti gėlynui savo spintoje. Tad gėles buvo galima pamatyti tiek kostiuminiuose ansambliuose, tiek nertuose švarkeliuose ir aksesuaruose. Žinoma, įvairiausių dydžių gėlių raštai pražydo ir ant itin elegantiško kirpimo suknelių. Kolekcijos siluetai – lengvai krintantys ir nevaržantys laisvės, nors netrūko ir griežtesnio kirpimo kostiumėlių, be kurių nei vienas Oscar de la Renta pristatymas neįsivaizduojamas. Tarp naujai atgimusių atributų šį sezoną būtų galima paminėti ir pastelinių spalvų dirželius, juosiančius grafika ar raštais margintas sukneles ir kostiumėlius (jokio masyvumo!).
Antroji kolekcijos dalis „sužibėjo“romantiškais suraukimais, nėrinių gausa ir tamsesniu koloritu, apimančiu prislopintus melsvos, žalios ir geltonos atspalvius. Kelionę po saulėtąją Ispanijos saulę simboliškai užbaigė kiek dramatiškesni akordai - itin prabangių vakarinių suknelių serija, reprezentuojanti klasikinį Oscar de la Renta braižą ir kruopštų smulkmeniškumą – suknelėms netrūko žėrinčių elementų, žaismingų suraukimų, kaspinų ir stilizuotų gamtoje randamų formų interpretacijų. Paskutinis podiumu žengiantis modelis iliustravo dizainerio pasakytą teiginį, kad „šioje kolekcijoje pamatysime šiek tiek klasikinio Balenciagos braižo“ – tarsi iš praeities kino filmų žvaigždžių garderobo į mūsų laikus atklydusi pūsta baltos spalvos suknelė su juodu kaspinu ant liemens puikiai atspindėjo šią mintį.













Prie elegantiškų ansamblių buvo priderinti ir itin prabangūs papuošalai, skelbiantys, kad masyvūs aksesuarai dar tikrai neišėjo iš mados – tiek milžiniško dydžio karališkų raudonos, sodrios violetinės ir žalios atspalvių auskarai, jų atspalvius atkartojantys vėriniai ar kiek kuklesnės apyrankės. Kaip jau ir minėta, tartum masyvumo atsvara buvo pasirinkti minimalistiniai ir smulkūs dirželiai su puošybos detalėmis. Kolekcijoje buvo galima rasti ir pavasariškai spalvotų mezginių, gipiūro elementų. Delninukių nebuvo itin daug – tačiau siūlytosios atrodė tartum ne atskiras aksesuaras, o visos aprangos dalis, atkartojanti tas pačias spalvas ir raštus, vyraujančius įvaizdyje. Dar viena aliuzija į praeitį – kuklūs Grace Kelly įvaizdžio įkvėpti kuodai, derinami su šviesių spalvų makiažu.

.jpg)
.jpg)






Visa tai apibendrinus, būtų galima pasakyti, kad iš esmės Oscar de la Renta siūlomas stilius – solidus, preciziškai tikslus ir visuomet einantis ta pačia linkme. Tikėtis pamatyti kažko beprotiško būtų kiek keistoka, tačiau peržvelgus dizainerių kolekcijas, nesvarbu, kad ir kokios kūrybingos jos būtų, visuomet norisi kažko... pastovaus. Tikriausiai kiekvieną sezoną Oscar de la Renta yra vienas iš tų dizainerių, kurių pristatymai tampa saugiu uostu, bandant nepasiklysti idėjų vandenyne. Retkarčiais tai gali pasirodyti kiek nuobodu, tačiau kalbant apie šį kūrėją būtų galima pasakyti štai ką – tikroji klasika niekada nemiršta.


Nuotraukos: vogue.com, fashion gone rouge, wwd, getty