Prabanga, menas, estetika ir šiuolaikiškumas nuostabiose Peter Marino erdvėse

Pirmieji žingsniai šlovės link

Jei tavo pirmasis užsakovas – Andy Warhol, gali didžiuotis, jog pradėjai „būtent taip, kaip reikia“. Marino projektavo trečiąją Andy studiją „Factory“, o neilgai trukus gavo užsakymą iš Gene Pressman, tuometinio Barneys vadovo. Tada, 90-tųjų pradžioje, Pressman prašė pastatyti milžinišką Barneys New York prekybos centrą. Tai ir buvo pirmasis Marino žingsnis prabangių parduotuvių dizaino kūrimo kelyje. Pirmas blynas tikrai neprisvilo, o dabar parduotuvės sudaro absoliučią daugumą visuose Peter projektuose. Šiandien Marino jau turi ir prestižinį Amerikos architektų instituto garbės apdovanojimą už Louis Vuitton parduotuvę Hong Konge, kurioje jis įkomponavo spalvotas video projekcijas, matomas ant parduotuvės laiptų. O ir prabėgus daugiau nei dešimtmečiui po Barneys New York atidarymo, prabangus prekybos centras Manhetene neatrodo nė kiek pasenęs ar „išėjęs iš mados“. Būtent nesenstantis šiuolaikiškumas ir tapo Marino skiriamuoju ženklu pastatų architektūroje ir interjero dizaine.

Louis Vuitton Hong Konge :

Stiprūs ir belaikiai įvaizdžiai

Marino pastatų planai ir interjeras išskirtinai brangūs, nes, paties architekto teigimu, jis niekuomet nenaudoja nieko dirbtinio ar „laikinai blizgaus“. Butaforija, kaip jis teigia, tinka tik teatro scenos dekoracijoms, vienkartiniui įspūdžiui sukelti. Amžina vertybė šiame kontekste yra puikus Marino darbų apibūdinimas. „Kuriu rafinuotai publikai“ – neslepia pats Marino. O kalbant apie prabangos dizainerių parduotuves, architektas išsiskiria savo požiūriu į patį projektavimo procesą – „turi išlikti ištikimas prekės ženklo tradicijai, idėjai ir istorijai“. Joks kritikas niekuomet nėra priekaištavęs Marino dėl tokių dalykų kaip perdėtas ekscentriškumas ar drastiška idėja, nes, kad ir kam kurtų interjerą, architektas pirmiausia žvelgia į savo darbą kaip į kūrinį, kuris retrospektyviai turi atikti užsakovo vardą ir esminę dvasią.

Marino tiesiog pasineria į prekės ženklo, kuriam kuria interjerą, istoriją. Pavyzdžiui, prieš imdamasis Chanel mados namų interjerų visame pasaulyje, jis lankėsi buvusiuose Coco Chanel apartamentuose Paryžiuje, kad geriau suvoktų, kokia būtent aplinka yra esminga mademoiselle Coco įvaizdžiui, kaip būtų galima tai pateikti šiuolaikio pasaulio kontekste.

Dirbdamas Fendi mados ženklui, kuris buvo įkurtas Romoje dar 1925 metais, Marino naujiems parduotuvių interjerams naudojo travertino marmurą, būtent tokį patį, iš kokio yra pastatytas pats Koliziejus. Tai labai aiški užuomina į „amžinojo miesto“ istoriją ir vertybes. Žinoma, norėdamas marmurui suteikti nepriekaištingą išvaizdą ir šiuolaikiškumo pojūtį, dizaineris šią žaliavą nugludino iki itin švelnios bangų formos, o galutinis rezultatas puikiai sujungė „tada“ ir „dabar“ įvaizdžius.

Fendi Romoje

Didysis Marino atradimas ir išskirtinė meilė menams

Peter, mąstydamas apie milžinišką Chanel parduotuvę prabangiame Tokijo rajone Ginzoje, matyt, siekė absoliučiai pakeisti įprastą požiūrį į interaktyvumą mados srityje ir pristatė visiškai naują idėją – LED (šviesos diodų) sieną, kuri buvo pagaminta iš specialiai šiam projektui kurto stiklo. Būtent stiklas, kurio sukūrimui ir pritaikymui prireikė aštuoniolikos mėnesių trukmės tyrimų ir eksperimentų viename Austrijos stiklo fabrikų, yra vienintelis toks visame pasaulyje ir suteikia galimybę video vaizdais gėrėtis ne tik iš išorės, bet ir esant viduje, milžiniškame Chanel boutique. Ši siena apima visą pastato aukštį (56 metrai) ir kiaurą parą mirga įvairiausiais vaizdais: pradedant tradiciniu Chanel tartano raštu, baigiant pasirodymais iš naujausių mados šou. Kai kurios video projekcijos, kurias galima išvysti Tokijuje yra kurtos Michal Rovner, menininko ir fotografo, kurio parodos yra rengtos tokiose prastižinėse galerijose kaip Whithey Museum of American Art Niujorke.

Čia būtina paminėti Peter Marino, kaip prabangių parduotuvių architekto ir dizainerio, artimą bendradarbiavimą su meno srities atstovais. Marino interjere beveik visuomet galima aptikti šiuolaikinio meno kūrinių ar bent jo apraiškų. Pats architektas-dizaineris tai aiškina kaip abipusę strategiją: atsižvelgdamas į potencialių prabangos prekių pirkėjų poreikius, kurie apima ne tik madingus rūbus ar aksesuarus, o ir šiuolaikinį meną, Marino parduotuvių interjeruose įkomponuoja kylančių ar jau garsių šiuolaikinio meno kūrėjų darbus. Viena vertus - tai pritrauks meninkų mylėtojus apsipirkti būtent tose parduotuvėse, kita vertus – ištikimi tam tikro mados ženklo gerbėjai bus supažindinti ir galbūt sudominti parduotuvėje esančiais meno kūriniais. O bendras vaizdas, žinoma, tik dar labiau pabrėžia erdvių estetiką ir šiuolaikišką subtilumą. Galiausiai juk viskas dėl to, jog apsipirkti būtų tik dar maloniau...

Giorgio Armani Niujorke: