
Thom Bara
20a pradžioje intelektualiniame ir meniniame gyvenime vyko radikalūs pokyčiai: Zigmundo Froido teorija, Kubistų judėjimas, Pablo Picasso ir Adomo Brako įtaka, Gustavo Malerio (Gustav Mahler), Klodo Debiusi (Claude Debussy), Igorio Stravinskio ir Moriso Ravelio (Maurice Ravel) muzika bei Aisedoros Dunkan kostiumai, Sergėjaus Diagilevo „Rusų baletas“, kuris pirmą kartą išvydo dienos šviesą 1909m. Paryžiuje ir Londone. Šokio energija bei šviesos ir scenografijos didybė, tokiuose baletuose kaip „Rojaus paukštė“ ir „Petruška“ pagal Stravinskio muziką bei „Šeherezada“ sukėlė sensaciją.
Visas Paryžius buvo apimtas tuo ryškių fejerverkų įspūdžiu. Sergėjus Diagilevas sukūrė vaizdą net tik „Rusų baletui“, bet ir davė toną dekadentiškos Paryžiaus visuomenės madai, kosmetikai bei gyvenimo stiliui. Levo Baktso ir Aleksandro Benua (Alexandre Benois) dekoracijos ir laisvi kostiumai sukėlė samyšį visoje Europoje. Moterų išsilaisvinimas iš korseto vyko prabangoje ir didybėje. Šiai revoliucijai padėjo dizaineris Paulis Poiret, kuris siūlė ryškius haremo kostiumius su brangaakmeniais puoštais turbanais, prabangiomis tunikumis ir plunksnomis. Dailininkų, aktorių ir jų gerbėjų aplinkoje buvo leistini tam tikri laisvumai. Aukštą apykaklę pakeitė „V“ formos iškirptė, o kai kurios damos taip gausiai naudojo kosmetiką, kad nebesiskyrė nuo kurtizanių. Ir greitai jau nebegalima buvo atskirti, kokiam visuomenės sluoksniui priklauso dama: noras linksmintis sujungė visus.
Įspūdingi 1914 metų mados įvaizdžiai:




Ir štai, atsirado kukli modeliutoja, kuri nusprendė drabužiams panaudoti minkštus ir elastingus audinius. 1913m. Gabrielle Coco Chanel Dovilyje pristatė sportinio stiliaus drabužius iš trikotažinio džersio, kuris iki tol buvo naudojamas tik apatinių drabužių siuvimui. Sporto drabužiai buvo specialiai sukirpti taip, kad būtų platesni ir laisvesni, negu kasdieniniai kostiumai.
Tuo pačiu metu neįkainojamą indėlį į mados istoriją įnešė ir kita moteris, taip pat kovojusi už judėjimo laisvę. Tačiau skirtingai negu Chanel, kuri galvojo daugiau apie praktiškumą, Madeleine Vionnet siekė grožio. Dar senovės graikai žinojo, kaip gražiai atrodo taurus kūnas tauriame drabužyje. Tačiau ši moterų karta, kuri padedama gimnastikos ir sporto, galėjo atsisakyti korsetų, nesugebėjo įvertinti jos ypatingai meniškų ir paprastų modelių, todėl 1912m., kai ji atidarė savo mados namų duris, didelio pasisekimo nesulaukė. Turėjo praeiti visas Pirmasis Pasaulinis karas, kad į visą tai būtų pažiūrėta kitomis akimis.
Nebe tokia suvaržyta 1915 metų mada:


Prabangi 1916 metų mada:





Kiek kuklesnės ir lakoniškesnės formos 1917 metais:


1918 metų sąlyginis paprastumas ir karo pabaiga



Nuotr. Fashion-era.com, 100megspop3.com, Costumes.org
Nuotr. Costumes.org 
