
Aira Chmieliauskaitė
Tebevilnijantis Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai”, kaip visuomet, dovanoja filmus, juos stebinčius žiūrovus paveikiančius dvejopai: subtilių kadrų mėgėjus jis dažniausiai žavi ir vilioja lėtu scenų tęstinumu, tuo tarpu veiksmo mėgėjus pratina prie detalių žaismo laiko plotmėse.
Šių metų festivalis, pasirodė, kad tiksliausiai gali būti apibūdinamas kaip subtilaus renesansiškumo atspindys, kuomet visa, kad vyksta, yra vienas didelis detalių ir simbolių žaismas, turintis individualią ir savotišką reikšmę, kurią kiekvienas stebintis kadrus, įspėjame savaip.
„Prancūzija“ (pranc. „La France“)
2007 m. Serge Bozon kūrinys, atskleidžia jau žinomą ir matytą istoriją – istoriją moters, laukiančios savo vyro, jam keliaujant iš šalies iš šalį, parandant dienas, einant nuo vakar link rytoj, kariaujant už save ir kitus...
„Kapitonas Achabas” (pranc. „Capitaine Achab”)
Filmas apie vyrą, einantį savo gyvenimo linija link didžiosios kovos už save, o kartu prieš žymųjį Mobį Diką, baltąjį banginį. 2008 m. Philippe Ramos, pagal H. Melvilio romaną „Mobis Dikas“, sukurta kapitono Achabo gyvenimo istorija, kartu yra ir penkios atskiros jo atkarpos, kur kiekvienoje jų, ryški ir moters vaidmens linija...