Riba tarp praktiškumo ir idėjos, arba kodėl daiktai tampa (ne)madingi

Pakalbėkime apie tuos žmones, kurių „interesas“ yra sužinoti, kaip atrodyti stilingam ateinantį sezoną, ir kurie dizainerių kolekcijose ieško suflerių, nurodančių kuria kryptimi pasisuks artimiausio meto mados vaga. Tačiau ir paprastose pret-a-porter (arba kitaip ready-to-wear) kolekcijose pasitaiko itin beprotiškų tendencijų. Kartais būna išties sunku apsispręsti, į ką vertą investuoti , o kas taip ir liks mados padangėje trumpai blykstelėjusia, tačiau taip ir nespėjusia kaip reikiant įsižiebti, tendencija. Tokie žmonės nebūtinai lankosi mados savaitėse ir nebūtinai piniginėse turi krūvas šlamančiųjų – norėčiau aptarti paprastus žmones, kurie kartais pasiklysta tarp pasiūlymų, kaip atrodyti efektingai ir madingai konkrečiu laiku, tačiau neturi tokios prabangos pirkti tai, kas rytoj gali atrodyti nebereikalinga ir jau nebemadinga. Kada daiktas yra iš tikrųjų madingas ir kada jis tampa nebeaktualus? 

Panagrinėkime patį tendencijos gimimo procesą – kolekcijų pristatymų metu pastebime pasikartojančias detales, panašius kirpimus, spalvas ar vyraujančias medžiagas. Kodėl ir kaip atsiranda tokie panašumai ir kas priverčia vienu metu vyrauti vienai tendencijai, o kitu metu kitai, ir ar tai bebūtų dirbtinis susidomėjimas ar natūralus reiškinys – irgi turi daug priežasčių. Tačiau nenuneigsi, kad madai didžiausią įtaką daro pats žmogus – mados pirkėjas. Tiesa ir tai, kad ir dizaineriai, akiplėšiškai teigiantys, kad nepataikauja mados rinkai ir pirkėjų troškimams, po kurio laiko tampa susižavėjimo objektais. Juk pirkėjai ne visada tiksliai žino, ko nori, tiesa? Šių „chuliganų“ siūlomos tendencijos dažnai būna laužančios įsitikinimus ir taisykles – ir dėl to jie tampa garbinamais objektais, o patys keisčiausi sprendimai tampa madingi, antai kokono silueto paltai, svaiginančio aukščio aukštakulniai, analogų neturintys akinių rėmeliai ir kita. Ir vis dėl to –  ne visi ant podiumo pastebėti dėsningumai užkariauja miestų gatves ir tampa karščiausiomis naujienomis. Tendencijų „sekėjus“ būtų galima suskirstyti į dvi atskiras grupes – į žmones, kurie sugeba užčiupti mados pulsą prieš jam užplūstant gatves ir į žmones, kurie yra šventai įsitikinę, kad madinga yra tik tai, ką turi, apie ką kalbą, kuo kvėpuoja visi. Tokie žmonės patys tampa savotiškais tendencijos verpeto įkaitais. 

Vis dėl to, vyrauja nuomonė, kad stilius turi viršenybę prieš madą – tai reiškia, kad jūsų įvaizdis neturėtų būti priklausomas vien tik nuo šiandieninių „mados klyksmų“.Tokia nuomonė gali būti laikoma saugia, nes neverčia pataikauti keistoms tendencijoms ir mažiau ar daugiau apsaugo piniginę nuo abejotinų išlaidų. Tačiau tokia nuomonė ne itin gaji, nes vos tik masiniai gamintojai perteikia savas (kartais – netgi pavojingai panašias) ant podiumo matytų tendencijų interpretacijas ir leidžia paprastiems žmonėms ištarti – jei ne garsiai, tai bent mintyse -  „ir aš išgaliu įsigyti tokį daiktą“, visas individualumas pamirštamas. Rizika išties didelė, nes kad ir kokia prabangi būtų tendencija, jos kopija prabangumu negali pasigirti nė iš tolo... Nebent sukurti trumpalaikę, optinę iliuziją. Tačiau kai savo kolekcijoje wayfarer stiliaus akiniais gali pasigirti kas antra moksleivė, o madingomis haremo kelnėmis apsirengė, regis, nieko prieš tai su mada bendro neturėjusi jūsų kaimynė, būkite tikra – ši tendencija jau perdegusi. Vertas dėmesio ir tas pastebėjimas, kad dažniausiai masės priima „lengvai suvirškinamas“ tendencijas, kurias pagimdo net ne tikrasis mados pasaulis, o komfortabilumo kiekvienoje gyvenimo situacijoje ieškantys žmonės – kad ir tuos pačius Ugg‘us ar Crocs‘us (juk jie tokie patogūs!) – todėl gali susidaryti įspūdis, kad praktiškumas labai dažnai nusveria pačią idėją. 

Nuspėti tendencijų krypties visiškai tiksliai nėra įmanoma, tačiau nujausti, kas verta dėmesio, o kas ne – nėra jau tokia sunki užduotis. Juk vienokios ar kitokios tendencijos išstumiamos iš mados olimpo tada, kai jas pakeičia kažkas „karštesnio“, „prabangesnio“, „įdomesnio“, nors ne visuomet šiems epitetams galima dėti lygybės ženklą prie žodžio „geresnio“. 

Ir išties, net jeigu ir dievinate savo ray-ban kopiją iš masinės parduotuvės, nereiškia kad negalite jos nešioti. Nepalankų verdiktą daiktams iš masinių parduotuvių, atspindintiems podiumo tendencijas, skelbia ne pats faktas, jog jie iš masinių parduotuvių, o tas, kad dažnas žmogus nejučiomis tampa toks kaip visi, ir faktas, ar žmogui tinka tas daiktas ar ne, jau nebetampa svarbus. Nešioja visi, nešiosiu ir aš! Juk nedažnai pasitaiko sutikti išties originaliai savo spintoje masinį daiktą interpretavusį žmogų, nukrypusį nuo taip vadinamo mainstream‘o? 

Mada yra vienas iš savęs realizavimo būdų – juk dažniausiai apie žmogų sprendžiama iš jo išvaizdos. Net ir perdegusias tendencijas galima prikelti naujam gyvenimui... O nuo galvos iki kojų mados hitais apsirengęs žmogus ne visuomet gali suteikti „madingo“ įspūdį. Galiu pasakyti štai tai – vienintelis dalykas, kuris niekada neišeis iš mados, tikriausiai beliko individualumas. O rimčiau pagalvojus, ne visuomet paklusti masėms primetamai nuomonei skamba visai praktiškas sprendimas...  

Nuotraukos: fashiongonerogue, thefashionspot, retrocityglasses, fashionising, thesingular, lookbook, nationalgeographic