Vaikštinėjant plačiomis ir erdviomis Londono gatvėmis ar siauromis šio miesto gatvelėmis galima išvysti begales išskirtinai ir savitai atrodančių praeivių. Vieni jų - elegantiški ir pasitempę, kiti -  savo išsiskiriančia ir šiek tiek net įžūlia išvaizda gali pasirodyti arogantiški ir perdėm pasitikintys savimi. Todėl vieniems šio miesto stileivos gali atrodyti itin žavios, kitiems – sukelti juoką ar net pasibjaurėjimą.

Lee Elizabeth Miller nebijojo nieko. Ji be jokių priekaištų fotografavosi nuoga, vilkėjo drastiškiausius savo epochos drabužius ir bene visuomet atsidurdavo neramiam įvykių sūkuryje. Garsi mados ir karo fotografė Lee Miller, dar vaikystėjė pamėgusi vyriškus žaislus - šautuvus, kerzinius batus ir garsiai burzgiančius sunkvežimius, vos pramokusi kalbėti į rankas čiupo mylimiausią savo trofėjų – fotoaparatą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tapo pagrindiniu jos „ginklu“ gyvenimo ir karo mūšio lauke.

Galima stebėtis ar net nemėgti savotiškų ir kartais - šiek tiek groteskiškų Riccardo Tisci aukštosios mados sumanymų, tačiau neįmanoma likti abejingiems jo kuriamoms kolekcijoms. Sutikite, kad jų leitmotyvais tampančios išskirtinės, dažnai – nežemiškos idėjos visuomet leidžia prisiliesti prie to be galo paslaptingo ir labiausiai intriguojančio mados stebuklo, vadinamo haute couture.

Paryžiaus vyrų mados savaitė 2012-2013 rudeniui/žiemai tik sustiprino Milano padiktuotas tendencijas. Oda, oda, oda, juoda, šalta, bauginanti. Tačiau Paryžius pateikė seksualesnes variacijas odos motyvais. Kita ryškėjanti tendencija kailis ir kailinės detalės. Tad velniop PETA ir gyvūnų apsaugą. Taip pat reikia nepamiršti velveto. Na, bent jau velvetinis švarkas bus privalomas.

Pajutęs kartų kritikos pliūpsnio skonį po pirmosios savo haute couture kolekcijos Dior mados namams, kvepėjusios eksperimentinėmis nuotaikomis ir provokuojančiai ryškia cirko tematika, Bill Gaytten nusprendė nekartoti tos pačios klaidos. Šįsyk jis nusprendė semtis įkvėpimo iš ankstesnių Dior pasiekimų. Ir tenka pripažinti, jog priėmė išties teisingą sprendimą – Dior aukštosios mados archyvuose slypintys lobynai atvertų plačiausius kūrybos horizontus kiekvienam prie jo prisilietusiam mados protui.

Tango, futbolas, sultingo mėsos kepsnio aromatas ir vietinis vynas - tai tik keli argentinietiško gyvenimo atributai, su kuriais asocijuojasi Argentinos sostinė Buenos Airės.

Buenos Airės neveltui vadinamos Pietų Amerikos mados sostine. Nepaisant šalį ne taip seniai ištikusiuos finansinės krizės, vietiniai gyventojai madai negaili nei laiko, nei pinigų. Ir tai akivaizdu.

Anot fotografo Eigirdo Scinskio, šios fotosesijos idėja jam kilo dar gyvenant netoliese Majamio esančiame Hollywood miestelyje. Pro savo apartamentų langus jis matydavo nuostabaus vandenyno vaizdą. Būtent tai ir įkvėpė jį užfiksuoti romatišką, tačiau fatališką, įkvėptą vandenyno galios ir karštų saulės spindulių, moterį.

Dar nespėjus pasibaigti šiai žiemai, mados pasaulis skuba į priekį ir nustatinėja kito šaltojo sezono aprangos taisykles. Pirmasis savo taisyklių sąrašą pateikė Milanas. Dar nespėjus susigulėti pirmiesiems įspūdžiams visi skuba pateikti 2012-2013 rudens/žiemos įžvalgas ir tendencijas. Nežinia kiek jos pasitvirtins ir dar labiau išsigrynins, tačiau kol kas aiškėja, kad ateinantis ruduo bus kostiumų sezonas, taip pat bus gausybė odos (kelnės, kostiumai, paltai) ir visi paskęsime pilkoje masėje.

The Cherry Blossom Girl – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Prabudus ryte, kai niekur nereikia skubėti, šis tinklaraštis tampa saldainiu prie kavos su pienu. Šis mados tinklaraštis – tai neišsipildžiusių, o kai kam galbūt ir išsipildžiusių svajonių saugykla. Tai itin mielas, jaukus, romantiškas ir žaismingas paryžietės Alix mados dienoraštis. Jos spintoje galima rasti dešimtis Miu Miu batelių porų, ne vieną Chanel rankinę bei kitų garsių dizainerių šedevrus. Ir visa tai – dovanos jai. Kas toji Alix ir kodėl didžiausi mados grandai dovanoja jai savo kūrinius?

Pamenu harmonijos paskaitas. Na, gal labiau harmonijos dėstytojo žodžius man paklausus: ir kaip man sukurti melodiją šiai muzikinei temai?! Paklausiau tiesiai šviesiai, nes situacija buvo beviltiška. “Muzika neturi taisyklių, imk ir rašyk kas tau šauna į galvą. Važiuok aukštyn ir žemyn, nebijok natų…” – atšovė man dėstytojas. Tiesą sakant, tąkart pagalvojau, kad jam tiesiog gaila savo laiko man ir, apskritai, universitetui. Bet tąsyk aš nustebinau pati save.