
Monika Repčytė
Festivalis “Mados infekcija” – neabejotinai vienas iš reikšmingiausių Lietuvos mados įvykių, kurį galima pretenzingai tituluoti savotišku mados savaitės analogu. Nusprendus, jog atėjo pats laikas lietuviškąjai publikai mėgautis mada du kartus metuose, „Mados infekcija“ ir vėl pasitiko savo žiūrovus ŠMC erdvėse ir tradiciškai suteikė galimybę pažvelgti ne tik į lietuvių dizainerių kūrybą, bet ir užsienio kūrėjų pasiekimus.
.jpg)
.jpg)
Antrąjį renginio vakarą pradėjo gruzinų kilmės dizaineris iš Prancūzijos Irakli Nasidze – jo pavasario/vasaros kolekcijoje netrūko draperijų, mezginių, blizgančių audinių, o visi drabužiai – laisvai krintantys ir elegantiški. Pristatymo atrakcija tapo itin ištaigingas vestuvinės suknelės modelis, kurį vilkėjo tartum sidabru aplieta manekenė.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Irakli Nasidze kolekcija
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Be kolekcijos „vinies“ neapsėjo ir Laura Dailidėnienė, pristačiusi seriją šiuolaikinei miestietei skirtų ansamblių, kuriems būdingas elegantiškas nuosaikumas ir platus pavasarinių spalvų spektras. Dizainerė teigė, jog ją įkvėpė jūrinė tematika (kuria, beje, susižavėjo ir tokie mados grandai kaip Chanel, Givenchy ar Alexander McQueen, ateinančiam pavasariui pasirinkę būtent šios srities motyvus). Maloniai nustebinęs paskutinysis modelis rankose vietoj tradicinės rankinės nešėsi mini akvariumą su auksine žuvele.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Lauros Dailidėnienės kolekcija
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Neseniai išgarsėjusi Milda Čergelytė, šiuo metu gyvenanti Londone, pristatė lengvu futurizmu ir kosminėmis idėjomis pagrįstą kolekciją – pavadinusi ją „Drapana Skudure“, kūrėja sukūrė mažą mados revoliuciją ant stiklinio „Mados infekcijos“ podiumo. Juo žingsniavę modeliai žerėjo sidabru, dėvėjo daugiaspalvius (daugiausia vyravo mėlyni, pilkšvi, turkio, violetiniai tonai) netradicinių siluetų ansamblius, skendinčius draperijų gausoje.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Mildos Čergelytės kolekcija
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Itin romantiškomis nuotaikomis pasižymėjo Eglės Žiemytės kolekcija, kurioje netrūko pastelinių atspalvių, žaismingų akcentų, blizgančio metalo papuošalų ir kitų „saldžių“ atributų, taip valiūkiškai kvepiančių pavasario šiluma.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Eglės Žiemytės kolekcija
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Renginiui įpusėjus, kolekcijų kryptis tapo kiek labiau eksperimentine – Linos Gudanavičiūtės kolekcijoje „Pižamos“ vyravo vienintelis mėlynų/violetinių dryžių raštas, šiek tiek primenantis kalinių uniformas – keitėsi tik drabužių kirpimai.
.jpg)


Linos Gudanavičiūtės kolekcija
Britai Cunnington&Sanderson pasirinko paslaptingą ir šiek tiek niūrią atmosferą - jų modeliai dėvėjo daugiausia juodus skulptūriškų formų drabužius.
.jpg)
.jpg)




Cunnington&Sanderson kolekcija
Paskutinysis lietuviškasis pristatymas – Jurgitos Januškevičiūtės kolekcija, kupina ekscentriškų eksperimentų su kirpimais, netradicinėmis šukuosenomis, originaliais aksesuarais. Ansamblių neužbaigtumas sufleravo apie pagrindinę kolekcijos „Sparnuotės“ idėją – svajonės lengvumą ir netikėtumą.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Jurgitos Januškevičiūtės kolekcija
Festivalio finalu tapo danų Barbara i Gongini kolekcija, alsuojanti stipria grunge ir siaubo dvasia – tiesmukiškas ir bauginantis pagrindinės minties pateikimas nepaliko abejingų.
.jpg)
.jpg)
Barbara i Gongini kolekcija
Nuotraukos: Miglė Tareilytė ir Markas Cechanovičius
Dvi festivalio dienos puikiai atskleidė, jog lietuvių kūrėjai, nepaisant savo „saugių“ kolekcijos temų pasirinkimo ir šiokios tokios originalumo stokos (ekscentriškesnę „Mados infekcijos“ pusę vis dėlto geriau atstovavo užsienio dizainerių darbai), jie puikiai jaučia mados pulsą, nėra linkę žvalgytis į praeitas epochas ir koncentruojasi į būtent čia ir dabar aktualias tendencijas. Nežinia – ar tai sutapimas, ar ne, tačiau nemažai pavasario/vasaros tendencijų, matytų ant pasaulio mados sostinių podiumų, galėjome išvysti ir lietuvių darbuose.
Pliusą galima dėti už tai, jog visose kolekcijose buvo stengiamasi sukurti vientisą įvaizdį, o ne padrikų idėjų samplaikas. Įtarimų kėlė tik tai, jog dauguma kolekcijų atrodė pernelyg panašios. Tačiau pasibaigus renginiui, geriau palinkėti, jog ateityje netrūktų noro eksperimentuoti ir atrasti kažką naujo - pavasaris tam būtų labai simboliška ir puiki proga.
Foto: Miglė Tareilytė ir Markas Cechanovičius