Prisijunk! Nepraleisi geriausių įrašų

Sekmadienio atradimams – pažintis su Bahreinu

Sausio 17 diena

Aira Chmieliauskaitė

Sekmadienio atradimams, Bahreino karalystės idilė: kartu su islamiškojo pasaulio detalėmis, dykumos vėjais, spindinčia prabanga skurdo apsuptyje ir – Bahreino tarptautinės lenktynių trasos nešamu šurmuliu. Tokia tos karalystės kasdienybė. Vieniems lėktuvų salonuose skrendant su ereliu ant rankos, kitiems – gyvenant griūvančiuose pastatuose, šalia kurių... turtingųjų visureigiai. Pasakysiu tik viena – tiek kontrastų dar nemačiau.

Bahreino karalystę iš itin arti kelerius metus, organizuojant ir dirbant Formulės 1 Grand Prix bei kitų lenktynių metu, šalį ir jos žmones stebėjęs Benjamin Pflicke sako, kad jei galėtų ten sugrįžti, būtinai taip ir padarytų, tik... šioje šalyje nenorėtų būti turistu. „Tikrasis gyvenimas, kad ir kokia nuvalkiota frazė tai bebūtų, slypi kasdienybėje. Kai esi tik turistas, atvykęs čia kelioms dienoms ar savaitėms, sunku tikėtis, jog surasi ką nors nepaprasto ir niekuomet neišdylančio iš atminties“.

Sausos žemės ir dulkių karalystė

Bahreino karalystė daugeliui tapo daugiau žinoma, nei anksčiau, ko gero, po to, kai 2004 metais čia buvo paskelbta: „tai moto sporto namai Viduriniuosiuose Rytuose“ (angl. Home of motorsport in the Middle East). Kartu su Formulės 1 gaudesiu, prasivėrė islamiškojo pasaulio durys į – dar vieną dykumos smėlio, prabangos ir skurdo mišinį, prikaustantį daugelio televizijos žiūrovų ir tų, kuriems stebėti gaudžiančių variklių lenktynes yra ne kas kita kaip privilegija, dėmesį. Kelionės istorijos herojus, B. Pflicke, čia dirbo kelerius metus iš eilės rengiamose Formulės 1 Grand Prix, GP 2 ir GT serijos lenktynių etapuose. Būdamas dalimi tos „virtuvės“, kurios užkulisiuose verda tikrasis renginių gyvenimas, jis teigia, jog ši patirtis, būtent dirbant Bahreino karalystėje, tapo nepakartojama ir vienintele.Sunku patikėti, jog sausos žemės, dulkių gūsių ir asfalto linijos, vingiuojančios šia žeme, erdvė, gali tapti tašku, į kurį kuriam laikui nukrypsta automobilių sporto mėgėjų akys.

Bahreino karalystės pasididžiavimas – vingiuota asfalto linija dykumoje

Bahreino trasa lenktynėms - netikėta, tačiau buvo inicijuota šalies princo, vedamo keletos paskatų: Bahreine vykstančios lenktynės padidina turistų srautus, taigi, atneša šaliai papildomo pelno ir... pildo jo ir jo karališkosios didenybės tėvo svajones. Jei prisiminsime, jog dėl šios trasos įrengimo buvo kovota ne tik su Egiptu, bet ir Libanu, Jungtiniais Arabų Emyratais, galbūt teisinga atrodys ir tai, kiek prabangos ir pompastikos elementų kiekvienų lenktynių metu ten išvystama?

Bahreino princas Salman Bin Hamad Bin Isa Al-Khalifaypatingai domisi moto sportu, taigi, nenuostabu tampa ne tik tai, jog trasos įrengimas buvo apmokamas iš princo asmeninių lėšų bet ir tai, kai B. Pflicke pamini: „į vieną karališkosios šeimos priėmimą jis atvyko apsitempęs motociklininko aprangą ir žinoma, atvyko savo vairuojamu motociklu. Jis ne tik kad dievina motociklus, moto sportą bei lenktynes tačiau kartu – itin vengia policijos palydos.“ Visai kitoks Bahreino karalius, princo Salman Bin Hamad Bin Isa Al-Khalifa tėvas.

Karalius Hamad ibn 'Isa Al Khalifah lenktynes mėgsta stebėti ne tik privačiame specialiai karališkajai šeimai, diplomatams, apsaugos darbuotojams ir jų moterims įrengtame bokšte. „Atvykstant į bokštą, gali matyti daugybę vienodų automobilių, kurie apsupa pastatą. Jų visų durelės atsidaro tiksliai tuo pat metu, išeina daugybė vienodai apsirengusių vyrų – niekuomet negali žinoti, pro kurį praėjimą į pastatą ir iš kurios pusės įeina karalius.“

Karalius net ir dykumoje – karalius

Akivaizdu, jog Bahreino istorija ir galybė remiasi į karaliaus asmenį. Jo šeima yra ne tik pagrindiniai investuotojai į šalies gerovę – dirbdamas lenktynių metu, B. Pflicke teigią pamatęs, kiek didybės skiriama karališkajai šeimai. „Lenktynių metu vykstantys karališkosios šeimos priėmimai, kartu ir didybė ir parodija – karaliui ir jo palydai buvo ruošiama galybė maisto, jis patiekiamas Jungtinės Karalystės karalienės Elizabeth II dovanotuose servizuose, tačiau ar galite įsivaizduoti, kiek maisto išmetama, karaliui palikus valgomąją salę? Jis ir palyda paliesdavo tik keletą maisto kąsnelių, tačiau egzistuojančios griežtos taisyklės, jog karaliui paruošti patiekalai negali būti niekaip kitaip naudojami kaip tik išmetami jam išėjus, priversdavo pagalvoti apie egzistuojančią nelygybę“.

Nustebtumėte sužinoję, jog į tokius priėmimus karaliui ir jo sūnui kėdės transportuojamos iš karališkųjų rūmų (po geros valandos vakarienės vėl grąžinamos atgal), ar tai, jog karališkuosiuose tualetuose yra ne tik poilsiui skirtos vietos su minkštais krėslais, bet ir visa, ko netikėtai gali prireikti jo didenybei – nuo skustuvo, šukų iki Chanel kvepalų. Ar karališkosios didenybės statuso egzistavimas dar atrodo toks miglotas, kai žinote, jog specialiam kelių valandų apsilankymui, stalo dekoracijoms naudojamos aukso statulos, puoštos gėlėmis, kurias pakelti tik keturi stiprūs vyrai?

Visa kita, tarp dykumos ir dirbtinai sodinamos augalijos

Bahreine auganti žaluma – sodinta dirbtiniu būdu. „Tam sunaudojama tonos vandens, tačiau taip šalis neatrodo ištisa smėlio plynė“ – teigia B. Pflicke. Islamiškosios šalys, balansuojančios tarp turto ir skurdo, atrodo kiek panašios, klausant kelionės herojaus įspūdžių. „Daugybė žmonių gyvena skurde ar bent nepritekliuje. Sunku įsivaizduoti, kaip žmonės išgyvena vidutiniškai trisdešimties laipsnių karštyje be oro kondicionierių, kurie įprastai čia yra visur ir kaip gyvenimas uždirbant tik keletą dolerių, jiems visvien yra gražus.“ B. Pficke teigia, jog kartais tam, kad žmonės bent kiek uždirbtų, jie sutinka dešimtį valandų stovėti šalikelėje su stop linijos gabalėliu rankoje ir mosuoti, taip perspėdami vairuotojus apie kliūtis ar susidariusias duobes. Atrodo neįtikėtina, sėdint minkštame krėsle, laikant rankoje puodelį karštos kavos? Pasaulis yra paradoksai, pasakysiu.

Bahreino karalystė nėra numinta turistinių takų (keista, tačiau net ir čia atsidūrė vakarietiškosios kultūros elementas Mc Donalds greito maisto užkandinės), taigi, norintiems aštrių ir naujų pojūčių – tai gera erdvė. Šalyje nėra pavojinga, tereikia suprasti islamiškojo pasaulio ypatumus ir pasistengti neišsišokti. B. Pflicke teigia, kad būtinai verta išragauti kiek tik įmanoma čia gaminamų patiekalų. Kadangi šalyje gyvena ir dirba daug pakistaniečių bei tailandiečių, šalia tikrųjų islamiškųjų patiekalų, neabejotinai surasite ką nors, pamaloninančio jūsų gomurį. Taip pat aplankyti šalies mečetes, jos čia įstabios savo didingumu, nuvykti į dykumą – tik būdamas dulkių ir karščio apsuptyje gali pajausti, kiek laimės gali suteikti stiklinė vandens. O gal svarbiau – pamatyti kaip visiškoje smėlio plynėje pumpuojamas juodasis pasaulio auksas, nafta ar pamatyti vienintelį šioje plynėje žaliuojantį medį? Pasaulis yra paradoksai, tikrai. Bahreino karalystė tai tik įrodytų kiekvienam čia atkeliavusiam.

Straipsnio komentarai:

2010 Sausio 18 d.
Renata

Labai įdomu, puikiai iliustruota, labai ačiū už malonų skaitinį pirmadienio rytą :)

(nebus viešai rodomas)

FMag.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. FMag.lt pasilieka teisę pašalinti tuos komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.