Simboliniai moterų įvaizdžiai madoje

Jau tapo įprasta, kad žmogus rengiasi ne tik, kad apsisaugotų nuo šalčio ir pridengtų nuogą kūną, kurio viešas demonstravimas, visuomenės suformuotomis normomis, yra laikomas nuodėmingu ir vulgariu, tačiau ir tam, kad žmogus išreikštų savo asmenybės niuansus, gyvenimo būdą, identitetą ar pomėgius. Kitaip tariant, tam tikri apsirengimo kodai diktuoja tam tikras žmogaus roles. Sąvoką rolė sociologai pasiskolino iš teatro, mat anot jų, žmogus “gyvenimo scenoje” iš esmės nesiskiria nuo aktoriaus, vaidinančio spektaklyje. Tačiau ar kada susimąstėte apie mados pasaulio sceną ir dizainerius, atliekančius režisieriaus darbą ir parenkančius skirtingas roles, t.y. įvaizdžius savo vadovaujamiems mados namams? Apie tai ir šis straipsnis - pagrindinius moters įvaizdžius, dažniausiai sutinkamus mados pasaulyje.

Mados dizaineriai ir jų target grupės

Pirmiausiai turėčiau pradėti nuo to, kad kiekvienas prekinis mados ženklas orientuojasi į tam tikrą pirkėjų grupę, angliškai vadinamą target group. Pavyzdžiui, danų prekinis ženklas Noa Noa bene visą savo produkciją adresuoja jaunoms ar vidurinio amžiaus mamoms ir jų atžaloms. Būtent dėl šios priežasties jų kuriami drabužiai dažniausiai yra gaminami iš natūralių medžiagų, o spalvų paletė pasižymi pasteliniais arba natūraliais, gamtos atspalviais.

Kitas, visame pasaulyje garsus ir itin populiarėjantis amerikiečių parduotuvių tinklas Urban Outfitters savo produkcija tikisi prisišaukti jaunus, menui neabejingus žmones. Ir iš tiesų, jiems puikiai sekasi. Šis parduotuvių tinklas yra bene populiariausia hipsterių apsipirkinėjimo vieta, o vykstant išpardavimams eilės būna išsiraičiusios ne tik, kad lauke, bet siekia ir šalutines gatveles.

Įdomu paminėti ir lietuvių dizainerius. Viena jų, tai - Daiva Urbonavičiūtė, kuri savo teatrališka ir specifine kūryba žavi itin siaurą žmonių grupę – tai menui, mados istorijai ir individualumui neabejingus "pasišventusiuosius". Beje, mokslininkai yra nustatę, kad ryškius ir ekstravagantiškus drabužius vilki tik labai stiprios ir savimi pasitikinčios asmenybės. Juk savo išskirtiniais apdarais jos susilaukia labai dviprasmiškų nuomonių, kurių viena dažnai yra neigiama. Tačiau tai jau visai kita tema.

Taigi, kaip jau supratote, prieš kuriant ir siuvant drabužius, taip pat labai svarbu yra apibrėžti pirkėjų ratą. Kuo pirkėjų ratas platesnis, tuo drabužių paklausa didesnė ir vice versus. Dėl to ne retam, nišinius drabužius kuriančiam mados menininkui, yra sunku parduoti savo kūrybą. Tokia situacija, kaip bebūtų gaila, yra itin pažįstama Lietuvoje. Užsienyje tokie "eksksliuzyviniai" dizaineriai turi savo globėjus – tai yra mados pasaulio vandenyse patyrusius pardavimų ryklius, kurie rūpinasi komercine dizainerių sėkme. Lietuvoje visa tai dar tik formuojasi. Nors ir dėl to reikėtų džiaugtis.

Moterų įvaizdžiai, atspindintys dizainerių kūrybą

Taigi, apibrėžus savo kūrybos pirkėjų ratą, sekantis, bet ne ką mažiau svarbus, žingsnis yra sukurti kūrybą atspindintį tipažą, įvaizdį, dar kitaip – rolę. Dažnai žurnalistai klausia kūrėjų: kokią jūsų kuriama moteris? O tuomet pasipila gražiausi ir skambiausi epitetai: ji drąsi, nepriklausoma, seksuali, galinga, šmaikšti, maištaujanti ir t.t. Norint išpildyti ir išreikšti šias emociškai ryškias savybes, ne retai į pagalbą yra pasitelkiami skirtingi, iš filmų, knygų ar net realaus gyvenimo pasiskolinti ir iki kaulų smegenų mums pažįstami tipažai, kurie kaip jau minėjau, atitinka tam tikras, dizainerių trokštamas savybes. Panagrinėkime jas plačiau.

Viliojanti Femme Fatale ir Intelektualioji French chic

Femme Fatale sąvoka atspindi moterį, kuri pirmiausiai pasirodė Film Noir ( juodai baltuose filmuose).  Femme Fatale – tai moteris, vilkinti ilgą, prigludusį paltą, po juo – įspūdingas jos formas išryškinančią suknelę, rūkanti cigaretę, įspraustą grakščiame kandiklyje, o jos pėdas be abejo puošia įspūdingi aukštakulniai.

Femme Fatale – tai nuodėminga, visų vyrų geidžiama, moterų nekenčiama, įspūdingo grožio gazelė, dėl kurios ilgų kojų, gyvybę paaukotų ne vienas. Ji – neabejotina vyrų patriaarchė. Štai toks simbolinis ir ikoninis moters vaizdavimas tapo neatskiriama mados pasaulio dalimi, taip mėgiamas Italijos dizainerių, tokių kaip Dolce&Gabbana, Versace, Armani, Gucci, Fendi ir kitų. Beje, svarbu paminėti, kad femme fatale savybes įkūnija skandalingojo filmuko vaikams pagrindinė herojė Jessica Rabbit, kurios įvaizdį “pasisavino” ne viena pasauliui žinoma moteris.

Kitas, kiek panašus, tačiau švelnesnis ir intelektualesnę bei ramesnę moterį įkūnijantis įvaizdis – tai French chic. French chic – tai rafinuotomis manieromis, geru skoniu ir intelektu pasižyminti mergina, vaikščiojanti Paryžiaus gatvėmis. Ji neatskiriama nuo jau ikonine tapusios little black dress, perlų vėrinio ir prancūziškų skrybėlaičių. Beje, toks įvaizdis buvo parinktas ir Audrey Hepburn iš filmo Breakfast at Tiffany’s. Tikriausiai nė nereikia minėti, kad šis įvaizdis atspindi mados namų Chanel kūrybą. Na, bent jau atspindėjo tada, kai Coco Chanel dar buvo šių mados namų dizainere.

Nostalgiškasis retro šleifas

Taip, tai ypač šiuo metu populiarus moters, vaizduojamos įvairiose žurnalų fotosesijose, amplua. Norint sukurti tokį įvaizdį, dizaineriai į pagalbą pasitelkia tokius simbolius kaip katės akių formą primenančius akinius, senovinius kelioninius lagaminus, įspūdingus kadilakus bei Marilyn Monroe seksualumą. Tai moteris, pasiskolinta iš mados istorijos vadovėlių ir laiko mašina atvežta į šią, metalo ir plastmasės amžiumi vadinamą erą. Pasitelkus retro įvaizdį, dizaineriai nori sukurti švelnios, romantiškos, šiek tiek naivios, tačiau protingos ir knygas skaitančios merginos efektą. Sunku tiksliai pasakyti, kokie mados namai reprezentuoja šį įvaizdį, mat retro šleifas – tai pati karščiausia mados tendencija, “kaitinanti” mados mylėtojus jau keletą metų ir atsispindinti bene visų garsiausių mados dizainerių kūryboje (Prada, Dior, Chanel, Louis Vouitton, Marc Jacobs ir t.t.).

Maištaujanti prieš visuomenės normas

Rockabilly, tomboy, teddy boy, boho-chic – tai įvaizdžiai, atspindintys ne ką kitą, o maištaujančią jauną sielą. Visos šių stilių atstovės norėjo priešintis visuomenės formuojamoms normoms, pabėgti nuo mainstream’o ir įžulia bei kompromintuojančia savo apranga išsiskirti iš minios, taip atkreipdamos dėmesį į save ir savo gyvenimo filosofiją, kuri joms buvo lyg religija. Tomboy vadinama mergina, besirengianti vyriškais drabužiais, dažniausiai vyrišku kostiuminiu švarku, juodomis kelnėmis bei avinti vyriškus primenančius batus.  Šis įvaizdis vadinamas vienu seksualiausių madoje. Tomboy įvaizdis yra neatskiriamas nuo mados namų Burberry ir sero Paulo Smitho. Maištaujančios moters įvaizdį pasirinkę yra Vivienne Westwood, John Galliano, Jean Paul Gaultier.

Spalvota ir žaisminga

Būtent toks yra paskutinis, mano išskirtas, moters įvaizdis madoje. Šis įvaizdis labai glaudžiai susijęs su knygų ir filmukų vaikams personažais, kurių atvaizdavimas tampa vis populiaresnis įvairių mados žurnalų fotosesijose. Pepė Ilgakojinė, Disnėjaus personažas Mini Mouse ar rusų dramaturgo Vladimiro Nabokovo keturiolikmetė nimfetė Lolita, išgyvenanti Elektros kompleksą ir įsimylėjusi už save trigubai vyresnį vyrą – visi šie įvaizdžiai vis dažniau naudojami, norint įkūnyti ryškią, žaismingą ir nerūpestingą merginą.

Nabokovo Lolita – tai plačiai psichoanalitikų išnagrinėtas ir iš ties komplikuotas personažas – būtent dėl šios priežasties jis taip traukia mados dizainerius. Juk Lolita įkūnija visas madai reikiamas savybes – jaunatvę, vaikiškumą, begėdišką seksualumą (!), pop kultūrą. Ji vilki ryškius ir seksualius drabužius, nuolat dažosi lūpas ir svajoja apie holivudo žvaigždės karjerą. Tai be galo dramatiškas personažas, o ne paslaptis, kad mada – tai tikra dramaturgijos ir skandalų vergė.

Taigi, pristačiau keturis pagrindinius moters įvaizdžius, kurie yra dažniausiai pasirenkami dizainerių ir atspindintys jų kūrybos moterį. Straipsnis būtų neužbaigtas, jei nepaminėčiau dar vieno, penkto įvaizdžio, kuris, beje, išpopuliarėjo prasidėjus dainininkės Lady Gaga fenomenui. Tiksliau jis atsirado jau palyginus seniai, tačiau Lady Gaga tapo pagrindine jo populiarintoja. Tai – antgamtiškos, gyvūliškos, įžūlios ir futuristinės moters įvaizdis, kuris, mano nuomone, taps XX amžiaus pirmo šimtmečio veidrodžiu, atspindintis šio šimtmečio idėjas, su visa Alexander McQueen kūryba. Bet apie šį įvaizdį dar anksti kalbėti...