Stiliaus maištas anime šalyje

Spalvų labirintai, animaciniai personažai ir beprotybė

Vaivorykštės spalvų plaukai, dinamiški drabužių deriniai ir akivaizdi anime filmukų įtaka. Chaotiškumas, maištas prieš tradicines grožio formas ir novatoriškos saviraiškos paieškos.

Tai tik dalis asociacijų, kylančių išvydus pribloškiančiai atrodančius japoniukus.Kadaise šios šalies gyventojai dairėsi į vakarus, stengdamiesi priimti jų diktuojamas taisykles. Ilgainiui viskas apsivertė aukštyn kojom, o šiuo metu „shinjinrui” vardu krikštijamas japonų jaunimo stilius reiškia vienintelį - „naujosios rasės“ vardą. Tai žymiai daugiau, nei įžulūs aprangos deriniai, priklijuojamos blakstienos ar plaukų spalva. Tai gyvenimas iš idėjos, noro išreikšti save ir troškimo kurti naujas, perversmą darančias tradicijas. Japonijos jaunimas kuria įtraukiančią gatvės kultūrą, kurioje susilieja menas, mokslas, kompiuterijos stebuklai, animacija, pasaka ir fantazija.

Fantazijų meka

Tokijuje esanti Harajuku traukinių stotis, įsikūrusi greta  Shibuya alėjos, pamažu tapo stilingiausio sostinės jaunimo susibūrimo vieta.Čia išvysite ryškiaspalvių drabužių ir “crazy” šukuosenų fanus, apsikarsčiusius keisčiausiais aksesuarais, pamatysite išskirtiniais, netgi šokiruojančiais makiažais “pasipuošusias” merginas, tik ir laukiančias fotoaparatų blyksčių. Harajukų stotyje sutiksite ne vieną jaunuolį, įsispraudusį į animacinio filmuko herojaus kostiumą, ar lėles, princeses bei fėjas primenančias mergaites. Stiliaus sąvoka čia labai individuali ir suprantama berods tik patiems japonams. Sakoma, jog alternatyvaus gyvenimo būdo atstovas nepasirodys su ta pačia apranga dvi dienas iš eilės, o tai reikalauja nemažų investicijų. Mados karuselė sukasi taip greitai, kad gali ir nesuspėti: metalo blizgesį keičia ryškus neoninis koloritas, o pastarąjį užgožia nauja tendencija tampantis juoda-balta derinys. Populiariausia jaunimo apsipirkinėjimo vieta - Shibuya alėjos parduotuvės, kur mūsų nuostabai, išpardavimai vyksta beveik kas mėnesį! Tikra stileivų svajonė, ar ne?

Arti - toli

Ką tokio turi japonai ko neturim mes? O Gal atvirkščiai: ką turime mes, ko neturi tekančios saulės šalies gyventojai? Pasivaikščiojus po spalvingas Tokijo gatves pasidaro aišku – mes truputį panašūs, bet kartu ir labai skirtingi. Japonų vaikinai, kaip ir dauguma mūsiškių, daug dėmesio skiria savo išvaizdai, augina plaukus ir reguliariai lankosi pas savo mėgstamą kirpėją. Lėlytes primenančios panelės tiek čia, tiek pas mus, pakvaišę dėl „Louis Vuitton“ ar „Chanel“ rankinių, mini sijonėlių ar must-have aksesuarų. Vardijant šiuos panašumus, iškyla vienas, labai didelis skirtumas - tolerancijos suvokimas. Tokijuje, kur skubantys žmonės primena skruzdėliukus, niekam nerūpi, kaip tu atrodai ir kokį aprangos ar gyvenimo stilių propaguoji. Čia neįprasta kritikuoti, apkalbinėti ar komentuoti. Taigi, galbūt kai kurios, amžių amžius puoselėtos vertybės (pagarba, mandagumas, tolerancija) niekada nebus ištrintos iš japonų pasąmonės? Juk vaivorykštės spalvomis išsipuošę jaunuoliai kasdien eina į mokyklas, kur dėvi minimalistines uniformas! Ir šiose įstaigoje vienodi ne tik švarkai, kelnės ar sijonėliai. Moksleiviai turi vienodus batus, kuprines ir sportines aprangas, laikosi nustatytų taisyklių ir kraunasi žinių bagažą. Ką gi, belieka sutikti, jog protėvių įskiepytos tradicijos niekada nebus užmirštos. Mat viskam yra tinkamas metas ir tinkama vieta. Tokiu būdu ir valiūkiški maištavimo proveržiai neatrodo pernelyg drąstiški ir nesuprantami.