Stilingo gyvenimo būdo ikona - Marisa Berenson

Kai tik gimė Marisa, jau buvo nuspręsta jog jos gyvenimas bus spindintis ir mirgės visomis pavasarinės vaivorykštės spalvomis. Na, o jeigu jos vaikystė dar būtų užrašyta į dienoraštį, tai skaitytųsi kaip stebuklinga pasaka: arbatos gurkšnojimo ceremonijos su Salvador Dali, privačios šokių pamokos su Gene Kelly ir graži draugystė su princu Edvardu... Tai buvo vaikystė nuolatos apsupta dėmesio.

Būdama 25-erių Marisa sėkmingai ėmėsi modelio karjeros ir tapo vienu labiausiai apmokamų savo kartos modelių. Su ja dirbo ne tik garsūs to meto fotografai, bet ir režisieriai, kurie ją tiesiog dievino! Bohemiškame 70-ųjų pasaulyje Berenson artimiausi draugai buvo tokie įžymūs žmonės kaip Andy Warhol, Truman Capote, Diane von Furstenburg ir Liza Minnelli. Nenuostabu, jog Yves Saint Laurent ją pavadino septyniasdešimtųjų mergaite. Su saldžiausiu susižavėjimu pristatau - Marisa Berenson.

Per močiutę...

„Močiutė buvo vienas svarbiausių žmonių mano gyvenime. Ji buvo mano jėga. Prisimenu kokia ji griežta... Visada pageidavo jog pasirinkčiau ramų, šeimyninį gyvenimą su mane mylinčiu vyru ir vaikučiais. Tačiau ir nebandė užgniaužti mano polėkio madai ir filmams. Draugai visada pasakodavo kaip ji man už nugaros besididžiuodama rodydavo nuotraukas su manimi. Kai buvau 22-ejų, gyvenau tame pačiame name kaip ir močiutė, penthouse apartamentuose, Berri gatvėje Paryžiuje. Kiekvieną dieną eidavau pas ją į svečius... Mes galėdavom plepėti visą parą! Man ji buvo tokia artima. Per ją susipažinau su begale nepakartojamų žmonių. Neretai namuose matydavau Dali, Wallis Simpson... Turbūt ji ir pastūmėjo mane į mados pasaulį. Dabar esu jai dėkinga už viską.“

Modelio karjera

„Į modelių verslą įsivėliau per Dianą Vreeland. Ji mane pažįsta nuo tos dienos, kai išmokau vaikščioti. Mes pietaudavome kiekvieną savaitę ir aš jai visada galėdavau pasakoti viską. Ji puikiai suprato, kas aš esu. Netrukus Diana surengė man foto sesiją su Davidu Bailey. Po jos apie šešis metus sėkmingai dirbau modeliu ir buvau labai mėgstama tokių fotografų kaip: Avedon, Hiro, Beaton ir Patrick Demarchelier. Tačiau daugiausia nuotraukų padarėme su Irving Penn. Diana visada mėgo mūsų dueto rezultatus. Irving‘as yra labai ramus, tylus, turintis subtilų humoro jausmą. Fotosesijos su juo būdavo labai disciplinuotos, kaip betapant natiurmortus. Na, o su kitais fotografais veiksmas vykdavo aktyviau. Dabar žmonės nedaro to, ką išdarinėjome mes – visi buvome jauni ir laisvi, spalvingi ir drąsūs. Tai buvo rimtų eksperimentų metas.“

Viršeliai:

Šokiai ir Liza Minnelli

„Kol filmavausi filme „Death in Venine“ buvau pakviesta į kito filmo peržiūrą pas Bob Fosse. Bob pamatė mano nuotraukas „Vogue“ ir tada pasikvietė į Londoną. Nežinau, kas man buvo, bet per peržiūrą aš visa tirtėjau, tačiau gavau vaidmenį ir tada pradėjau mokytis šnekėti su tobulu vokišku akcentu. Savo pirmojoje scenoje turėjau vaidinti, kaip keliauju į anglų kalbos pamoką. Buvau filmuojama iš nugaros, taip pat buvau su skrybėlaite. Bob sustabdė filmavimą ir pasiklausė manęs kodėl mano skrybėlė taip dreba, o taip buvo todėl, nes vėl jaudinausi. Tada prie manęs priėjo Liza ir nuramino. Taip ir susidraugavom. Ji yra nuostabi... Šalia jos jaučiausi taip gerai! Jos humoras, širdies švytėjimas ir gerumas taip traukdavo visus. Iki šiol neesu nieko blogo girdėjusi apie Liza. Jis tiesiog spinduliuoja energija ir dosnumu. Mes netgi dabar lakstome į šokius, haha!“

Pirmosios vestuvės

„Aš buvau ištekėjusi dukart. Mano pirmosios vestuvės buvo nepakartojamos. Žmonės iki šiol negali jų pamiršti! Savo pirmąjį vyrą Jim‘ą sutikau tik pusę metų prieš mūsų vestuves. Aš vilkėjau limited edition Valentino suknelę... Į mūsų šventę Beverly Hills‘e susirinko 800-ai svečių. Susituokėme prie baseino, duodami priesaiką Dievui. Tik dėl mūsų žmonės susirinko iš viso pasaulio: Jack Nicholson, Anjelice Huston, Ryan O‘Neil, James Caan, George Hamilton... Andy Warhol tapo mūsų vestuvių fotografu. Pamenu, kaip suknelę man siuntė tiesiai iš Paryžiaus ir ji pasimetė. Tačiau puiku, jog atsirado prieš pat vestuves. Kai jau ėjau prie savo mylimojo Liza įteikė man žiedą ir palinkėjo sėkmės. Iki šiol viską laikau širdyje. Tai vieni gražiausių mano prisiminimų. Atrodo, lyg viskas vyko tik vakar...“

Andy Warhol polairoidai

Stilius

„Viena svarbiausių mano močiutės taisyklių „pažinok save“. Žinok, kas tau tinka. Mano stilius radikaliai pasikeitė, tačiau manau jog vis tiek likau ištikima sau. Jaunystėje aš vilkėjau viską. Mano stilius buvo be galo įvairiapusiškas. Būti moterimi tokia pramoga! Aš rengdavausi pagal nuotaiką. Labai ilgą laiką tiesinau plaukus, nes jie buvo per daug garbanoti. Eidavau į saloną ir visos merginos šaipydavosi iš manęs, nes kiekviena troško mano garbanų. O man buvo tas pats! Pamenu vienoje fotosesijoje Avedon‘as užsiminė jog nori, kad nusidažyčiau juodai plaukus ir pasilikčiau keletą šviesių sruogų. Nereikia ne sakyti, mano plaukai taip nuslinko jog vienu metu ant galvos dėjosi tokia netvarka... Tuo metu mano močiutė negalėjo patikėti jog aš taip nesaugojau savęs. Prieš tuos, kurie buvo labai drovūs aš visada atrodžiau drąsi. Rami vaikštinėdavau gatvėmis su YSL nude marškinėliais, be jokios liemenėlės po apačia. Galėjau vaikščioti kone nuoga tomis dienomis, nes neturėjau jokių kompleksų. Tačiau tai buvo visiškas kontrastas tam, kas dėjosi mano viduje... Aš manau jog žmogus patenka į madą ir išeina iš jos. Kai buvo madingas minimalizmas, aš buvau visiškai dingusi iš mados. Tačiau likau ištikima sau ir susikūriau stilių, kuris buvo tik mano. Dabar jaučiu kaip vėl grįžtu į madą. Jeigu pabūtumėte mados viršūnėje tiek kiek aš, pastebėtumėte jog viskas grįžta.“

Nuotr: Harpers Bazaar, tfs