
Aira Chmieliauskaitė
Japonija nebūtų Japonija, jei jos erdvėje negimtų idėjos ir kūriniai, žavintys sava elegancija, subtilumu ir trapumu. Kaip lengvi ryto ūkai, bundant miestui ir jam skubant sava vaga, skirtingomis pusėmis, skirtingomis linijomis.
2007 metais, Akira Kosemura išleido pirmąjį savo albumą, kurio kūrybiniams procesams vadovavo vienas žymiausių experimental stiliaus muzikos kūrėjų ir kritikų Lawrence English. Šiame, „It‘s on everything“ pavadintame, albume, Akira Kosemura įprasmino savo, kaip kitokios, naujos krypties kūrėją: albume skamba ne tik elektroninės muzikos elementai.
Akira mėgsta įvairovę – jo muzikoje girdimi garsai neapsiriboja tik gatvėje, laukuose, girdimais vaikų balsais, šiurenančio vėjo ir skambančių varinių varpelių gaudesiu – Akira Kosemura meistriškai į vieną dailią visumą jungia ir lėktuvo kilimo garsą, ar oro uosto salių šurmulio garsus, klasikinius pianino muzikos akordus. Taip visuma, kuria atlikėjas kuria, tampa vientisu, įvairiaspalviu garsų paveikslu, kuriame kiekvienas stabtelėjimas, kiekviena pauzė ar naujai įsijungiantis garsas, skamba preciziškai tvarkingai, švariai ir melodingai.
Visa ši trapi muzikos paletė skleidžiasi ir 2008 – ųjų Akira albume, pavadintame „Tiny Musical“, kuris atrodo jau vien savu pavadinimu ir muzikiniu fonu siekia įprasminti kasdienius vaizdus ir judėjimus. Galbūt todėl, albumo kūrinių pavadinimai – trumpi, tačiau turintys savą, paslėptą reikšmę, iškylančią kartais vos girdimu garsu, kartais – aiškia elektroninės, indie muzikos koncepcija ir melodingumu.

