Tomo Fordo iššūkis mados industrijai

Kone taikliausiai dabartinę situaciją apibūdina neseniai pristatyta 2012 metų pavasario/vasaros kolekcija. Jos pristatymas vėlgi buvo skirtas tik rinktinės publikoms akims. Neaišku ką sufleruoja toks gana ekscentriškas dizainerio poreikis saugoti kolekciją po devyniais užraktais tartum itin svarbią valstybės paslaptį. Logiškiausias, tačiau kartu ir itin pretenzingas paaiškinimas – tai tikros, neišmatuojamos prabangos įspūdžio sudarymas. Šiuo metu, kai mados pasaulyje įsivyrauja tendencija žinomiems dizaineriams bendradarbiauti kartu su masinės prekybos centrais ir vis labiau padedama paprastam vartotojui priartėti prie tikros arba tariamos prabangos iliuzijos, Tomas Fordas siunčia žinią, jog tikroji mada niekuomet nebus visiems prieinama.

Tačiau kokia yra toji buvusio Gucci diktatoriaus kuriamo įvaizdžio koncepcija? Pats Fordas neneigia, jog jam visiškai neaktualios dabartinės mados tendencijos. Mažų mažiausiai – jos jam net nerūpi. Na, tenka pripažinti, jog šis kūrėjas yra išties pakankamai įtakinga ir svarbi figūra, kad galėtų skelbti nepriklausomybę nuo mados vėjų ir pats diktuoti naujas kryptis. Tačiau panašu, jog tai nėra Tomo Fordo tikslas. Svarbiausias uždavinys, kurį jis yra sau išsikėlęs – kurti ilgaamžius drabužius klasiką vertinančioms moterims, kuriuos jos galės nešioti ne tik šį, bet ir kitus sezonus.

Verta paminėti, jog į klasikos rėmus Fordas talpina ne tik stereotipinius prabangos bruožus – tokius kaip itin sodrių, kone karališkų tonų paletę ar tradicinius kirpimus – bet ir daugiau įdomių akcentų. Deriniuose netrūksta akį traukiančių žaidimų raštais, kutais, kitomis detalėmis. Nepaisant to, čia pat reikėtų įvardinti ir bene labiausiai klaidinantį aspektą - daugelis ansamblių alsuoja šiek tiek senamadiška dvasia, todėl tikrai nesitikėkite rasti dabarčiai aktualių įvaizdžių prototipų. Kažką panašaus galėjome pamatyti ant podiumų net ne prieš keletą sezonų, o prieš keletą metų.

Ko gero, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kolekcija susilaukė išties prieštaringų vertinimų. Taip, tai prabangu, elegantiška, dauguma derinių atrodo išties skirti aukštuomenės damai – tačiau ar būtent tokį mados receptą būtina slėpti po paslapties šydu? Tai ir išlieka didžiausia mįslė ne tik dabartiniam mados pasauliui, bet ir ištikimoms Tomo Fordo gerbėjoms. Kartu ir visiškai neaišku, ko galime tikėtis iš jo ateityje – ar gims kokių nors stipresnių kūrybinių ambicijų, kurios galėtų sutvirtinti po neaiškaus sugrįžimo kol kas klibančias pozicijas? Galbūt nuskambės kiek griežtokai, tačiau kad ir kaip (ne)patiktų paskutiniai Tomo Fordo eleganciją įkūnijantys kūriniai, kankina jausmas, jog kūrybinis potencialas lieka neišnaudotas…