
Erika Vyšniauskaitė
Šio krašto pavadinimas skamba nepaprastai, o suskaičiuoti jo gyvavimo metus - daugeliui sudėtinga. Čia tartum sustoja laikas, o pasakiško vaidinimo dekoracijas primenanti aplinka leidžia atitrūkti nuo realybės. Čia nepamatysite nei vieno automobilio, nors šis miestas - vienas didžiausių Europoje. Paradoksalu? Visai ne, mat Venecija - tarsi nežemiška šio pasaulio karalystė ant vandens.
Sakoma, kad sulaukus nakties Venecijoje apima keistas jausmas: rodos, miesto praeitis, dabartis ir ateitis susijungia į vieną, nedalomą visumą ir čia pat, šalia nusistovėjusio kanalų vandens, išnyra legendinių istorijų šešėliai... Nenuostabu, jog tokie stiprūs išgyvenimai aplanko būten ten, kur kadaise šurmuliavo garsieji Venecijos pirkliai ar pro pravertą kambario langą žvalgėsi pats D. Kazanova. Net įnoringiausi keliautojai, matę abi pasaulio puses, su didžiausiu malonumu traukia Venecijon. Sutikite, juk pasakiškai malonus jausmas pasiekti savo viešbučio duris ne prabangiu limuzinu, ar geltonu taksi, o... dailia gondola! Ir ši smulkmena – tik menkas autentiško miesto atspindys.
Už prabangios, nerūpestingos ir pompastiškos Venecijos kaukės, slepiasi amžių amžius gludintas miesto veidas. Ne kartą griautas ir vėl atstatytas, žlugęs, tačiau išdidžiai prisikėlęs kraštas yra išsibarstęs po 118 salelių Adrijos jūros pakrantėje. Neįtikėtina, tačiau Venecija, tiesiogine to žodžio prasme, pastatyta ant 10 tūkstančių ažuolo ir guobų pastolių, o 200 išsiraizgiusių kanalų jungia net 400 tiltų. Visi jie skirtingi, tačiau kartu ir labai panašūs, tad pasiklysti čia visai nesunku. Siaurutes gatves ir jaukias krautuvėles kaip mat keičia gondolų punktai ir naujai išsišakojantys kanalai. Nors iš pirmo žvilgsnio Venecijos labirintai gali bauginti, šis miestas turi ypatingo magnetizmo – juk bet kuriuo metų laiku čia netyla turistų šurmulys, o vasarą lankytojų skaičių tenka riboti!
Jeigu nusprendėte atkeliauti į šį unikalų Italijos kampelį, Jūs tiesiog privalote pamatyti ištaigingiausius miesto šedevrus. Tikras architektūros
stebuklas, tapęs Venecijos ir visos XVII amžiaus Europos simboliu – Šv. Morkaus aikštė, sauganti pompastiškus miesto perlus – to paties vardo baziliką ir Dožų rūmus. Šv. Morkaus bazilika pasitinka bizantiško meno spindesiu: auksu žėrinčiomis sienomis, brangakmeniais inkrustuotais meno kūriniais ir begaliniu ištaigingumu. Dožų rūmai - atvirkščiai - slepia karų, neramumų, žudynių, o kartu ir iškilmingų švenčių praeities aidus. Nuodėmė būtų nepaplaukioti Venecijos kanalų labirintais, kurie Jus nuves į San Mikelę ir Muraną. Šios vietovės nuo seniausių laikų garsėja ypatinga stiklo gamybos technika. Galėsite ne tik tapti unikalaus proceso liudininkais, bet ir parsivežti vienetinių dirbinių, mat iš Murano stiklo gaminami meno kūriniai – nekopijuojami ir nedauginami. Trokštantiems ryškiaspalvių architektūros kontrastų patiks kelionė į Buraną, o jo priešingybė – pastelėmis užlietas Lido sužavės meniškos sielos asmenybes: ši vieta traukte traukia tapytojus ir filmų režisierius iš viso pasaulio.
Būtent ši pastraipa sulieja svarbiausius akcentus – FMag savaitės liaupses Italijai ir beprotiškai greitai atkeliavusį vasarį. Rodos už lango
tebesiaučia žiema, o štai Venecija atgyja gražiausiomis miesto spalvomis. Kiekvieną vasarį čia aidi Venecijos karnavalo šurmulys. Būtent tada šis Italijos kampelis užkrečia mus siautulinga viduramžių dvasia. Nepriekaištingos, ryškiaspalvės, žėrinčios kaukės, tobulai pasiūti kostiumai, stulbinantys artistų pasirodymai ir neužmirštama muzika. Efektinga, įsimintina ir tiesiog žavu. Dalis amžių nugludintų paslapčių, aristokratiškos dvasios vėjas ir nesibaigianti šventė. Tai traukia, svaigina ir kviečia sugrįžti vėl. Apie Veneciją rašyti sunku, mat savo akimis išvydę šį unikalų Europos kraštą suprasite, jog viskas čia yra daug gražiau, įspūdingiau ir mieliau, nei buvo aprašyta kelionių agentūros lankstinuke...

