Nors dauguma žmonių net turbūt niekada nėra girdėję apie tai, kas yra Forex valiutų rinkos, kai kuriems žmonėms tai tampa tikru raktu į sėkmę. Vienas iš jų – Povilas (vardas pakeistas). Jis teigia, kad tik Forex valiutų rinkos jam pagaliau leido gyventi oriai ir taip, kaip jis jautėsi nusipelnęs.
Povilai, kuo užsiimdavai anksčiau?
Anksčiau užsiėmiau menu, buvau profesionalus menininkas. Skyriau tam savo beveik visus darbingus metus. 10 metų truko, kol tapau profesionalu. Tai visada buvo pati mėgstamiausia veikla, buvau ir mokytas, ir lyderis savo sferoje, ir turėdavau užsakymų.
Tai visgi trūkdavo pinigų?
Taip, pinigų visgi trūkdavo. Matot, menas tuo ir ypatingas, kad tu vietoje pinigų gauni komfortą, pripažinimą, džiaugsmą, kad darai tai, ką nori. Bet finansinis nesaugumas lydi net tada, kai esi savo srities lyderis. Niekam nereikia nuolat įdarbinto menininko, gali tik tikėtis pavienių užsakymų (kurių, jeigu šalyje kokia krizė, nebūna nė vieno), arba gali prašyti paramos iš valstybės, bet taip nuolat prašinėti ir įrodinėti, kad esi vertas kokios stipendijos ar ko – tikrai darosi apgailėtina. Tam, kad galėtum gyventi oriai, turi nebent visiškai parsiduoti reklamai ir kurti tik reklamą, bet manau suprantate, kad beveik niekas nenori taip gyventi, nes koks tada jau ten menas.
Kodėl perėjai į Forex?
Vien dėl to, kad supratau, jog menas nebegali būti pagrindine gyvenimo veikla. O kažkam priklausyti, pas kažką biure sėdėti nenoriu. Reikėjo kažko pastovaus, bet ką galėčiau daryti savarankiškai, be penkių vadovų, trukdančių dirbti. Sužinojau apie Forex rinkas ir susidomėjau.
Kaip iš pradžių sekėsi?
Buvo sunku dirbti, labiausiai gaila atiduoti tuos pinigus, kurių pradžioje netenki, kai mokaisi. Tiesiog pradžioje neįsivaizdavau, kad tai bus mano veikla, negalėjau tuo patikėti. Bet štai įsivaizduoti daug pinigų, kaip aš juos uždirbu ir ką su jais veikiu, kažkodėl buvo daug paprasčiau.
Kada ėmė gerėti?
Gal po metų. Aš iki tol mokiausi sukandęs dantis, prarasdavau pinigus. Bet iš pradžių ir buvau paskaičiavęs, kad tiek laiko truks mano mokslai.
Ar dar grįši prie meno?
Dabar man labai gerai, nes aš galiu laisvai rinktis, galiu kada noriu užsiimti menu. Neprivalau daryti visko, galiu užsakymų atsisakyti ir daryti tik tai, ką tikrai noriu daryti. Ta laisvė yra nuostabi, nors ir kuriu daug mažiau.
Sėkmės!